Vakcinacijos (skiepų) taisyklės

 Prieš kiekvieną skiepijimą būtina perskaityti vakcinų instrukciją, patikslinti, ar nepasibaigęs jos galiojimo laikas, įsitikinti, ar nepažeistas flakonėlis ar kamštukas, ar nėra jokių drumzlių arba neaiškių plaukiojančių priemaišų.
Vakcinos skiepijamos į odą, po oda, į raumenis arba pro burną. Jų vartojimo būdas nurodomas instrukcijoje arba etiketėje. Skiepyti turi teisę tik sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, medicinos slaugytojos), kurie turi specialų pažymėjimą. Prieš skiepijimą
būtina surinkti anamnezę (ypač alerginę), apžiūrėti vaiką arba suaugusįjį, kuris bus skiepijamas, pamatuoti temperatūrą, surinkti duomenis apie ankstesnius skiepus. Jeigu kyla neaiškumų, reikia tartis su infektologais ar imunologais.
Būtina įsidėmėti, kad inaktyvintomis vakcinomis galima skiepyti, neatsižvelgiant į kūdikio kraujyje esančius antikūnus, gautus iš motinos. Paskiepijus gyvąja susilpninta vakcina, iš motinos per placentą arba su imuniniais preparatais gautų antikūnų gali labai sumažėti. Vienu metu galima skiepyti keliomis vakcinomis, tačiau kategoriškai draudžiama sumaišyti viename švirkšte kelias tuo pačiu metu skiepijamas vakcinas, jeigu tai nenumatė gamintojas. Skirtingos vakcinos švirkščiamos į skirtingas kūno vietas, išskyrus tas vakcinas, kurios jau gamykloje yra sumaišytos ir pateikiamos viename švirkšte (DTP, Hib vakcinos). Gyvosios susilpnintos vakcinos sukelia ilgesnės trukmės imuninį atsaką, negu inaktyvintų vakcinų sukeltas imunitetas. Imunitetui palaikyti reikia kartotinių, sustiprinančiųjų dozių. Kelias gyvąsias vakcinas reikia skiepyti arba tą pačią dieną, arba ne anksčiau kaip po keturių savaičių. Mat pirmiau įskiepyta vakcina gali slopinti vėliau įskiepytų vakcinų imunogeniškumą. Skiepijant gyvąsias susilpnintas ir negyvąsias vakcinas, galima nesilaikyti intervalų tarp šių vakcinų skiepijimų, nesvarbu, kuri vakcina buvo įskiepyta anksčiau.

Alvydas Laiškonis, Marija Vida Bareišienė,
Vytautas Budnikas, Daiva Vėlyvytė
Infekcinių ligų žinynas 2016